- cibulninkas
- 2 ×cibùlninkas, -ė smob. (1) 1. Škn, Krp kas verčiasi svogūnais: Te[n] pas jum cibulių kraštas: šakyniškiai jau nuo senovės cibùlninkai Žg. 2. kas labai mėgsta svogūnus valgyti: Tėvas baisus cibùlninkas, o Pranius nė kopūstų nesrebia, jei tik cibulį pamato Škn. Tu toks cibùlninkas esi Eig.
Dictionary of the Lithuanian Language.